„Manau ji supranta, kad išleistuvių neturės, bet vis tiek su vaiku pakalbėti reikės, kad nėra pinigų”,- prieš kelias savaites, laukdamas taxi panoramos stotelėje, nugirdau moterų pokalbį.
Suspaudė širdį ir tas mamos liūdesys balse ilgai neišėjo iš galvos.
Prieš gal penkerius ar šešerius metus esu gavęs moters laišką su prašymu nupirkti abiturientui batus išleistuvėms, nes vaikinas labai gerai mokėsi, bet sunkiai besivertusi šeima neturėjo pinigų jo išleistuvių šventei. Laišką man parašė geram vaikui padėti norėjusi kaimynė.
„Jūs man išleistuvėms kostiumą padovanojot…”,- pernai vasarą, per vieną renginį Kaune, prisistatė prie manęs priėjęs jaunas vyras. Buvo labai šilta ir gera matyti švytintį žmogų, kuris nė iš tolo nebepriminė to kukliai besivertusios šeimos vaiko. Persimetėm keliais sakiniais – vaikis užaugo į puikų It specialistą ir daro karjerą tarptautinėje įmonėje. Nuostabu!
Tas liūdnas moterų pokalbis man priminė šią istoriją ir tai, kad ne visiems jauniems žmonėms išleistuvės ateis. Na, jos ateis, tik ne visi linksminsis, fotografuosis su gražiais apdarais ir švęs didelio etapo pabaigą, pirmoje rimtesnėje gyvenimo šventėje, kuri nepasikartos.
Kol vieni džiaugsmingai pasitiks naują gyvenimo pradžią, kiti tyliai apie išleistuves galvos savo kambaryje. Ne todėl, kad neišlaikė egzamino, ne todėl, kad padarė kažką blogo, o todėl, kad tiesiog ištiko gyvenimas, kurio jie vis dar nelabai gali kontroliuoti. Ne visiems nuskilo gimti pasiturinčiose šeimose ir ne visiems viskas paduota ant sidabrinės lėkštelės.
Šiandien pakalbėjau su bičiule mokytoja, kuri papasakojo, kad kasmet jų mokykloje bent keli abiturientai nedalyvauja nei paskutinio skambučio šventėje, nei išleistuvėse, nes elementariai, šeimos negali sau to leisti.
Visi suprantame, viskas kainuoja nemažai: batai, suknelė ar kostiumas, kirpyklos ir, žinoma, pati šventė – jau pernai vakarinės dalies švenčių kainos vertė nustebti.
Summa summarum tos išleistuvės kainuoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau. Ne visiems įkandama, tikrai.
Šiemet noriu padėti porai gerai besimokančių, bet sunkiau gyvenančių abiturientų ir pasirūpinti jų išleistuvėmis nuo iki – ir apranga, ir visomis kitomis išlaidomis.
Žinau, kad paprašyti pagalbos nėra lengva, ypač kai esi jaunas, bet aš manau, kad ne vienas jūsų žinote kukliau besiverčiančią šeimą, kurioje auga jaunas, gerai besimokantis ir į gyvenimą besikabinantis žmogus. Galbūt net žinote panašią, kaip stotelėje mano nugirstą istoriją. Mieli mokytojai, jūs tikrai geriausiai tokius jaunus žmones žinote.

P.S. Niekas iš to reklamos nesidarys ir jokių viešumų čia nebus.
Parašiusieji taip pat gali būti tikri dėl diskretiškumo. Žodžiu, tarp mūsų.